Pazar 22 Haz 2008, 15:49
Seniai čia ką rašiau.
Netikėtai kažkaip atėjo čia žinia apie naują Sigur Ros albumą. Gi "Takk" buvo išleistas vos 2005 metais. Na, trys metai vis tik nemažai, greitai jie prabėgo.
Ir štai į mailą parėjo jų žinutė apie naują albumą. Oho!
Ko tikėtis? Agaetis Byrjun, {} ir Takk buvo tikrai trys iš eilės stiprūs albumai, kurie tyrinėjo gana skirtingas emocijas. Kas trečiame turėtų skambėti, kad jaustum pasitenkinimą klausydamasis, bet nekiltų mintis apie tai, jog šitai esi jau kažkur girdėjęs?
Kažkaip maniau, kad albume turėtų labai ryškiai jaustis kitų tautų/stilių muzikos motyvai: latino, tango, something else. Šitas mano spėjimas buvo paremtas jų trumpu (naujamečiu?) klipuku, kur jų vokalistas pasijamęs gitarą dainuoja latino persmelkta muzika.
Jų žinutė skelbė štai ką:
Sigur Rós decided to adopt a looser approach in the writing and creation of their brilliant fifth album. <…> The album glows with the perfect imperfection of live takes, the sounds of fingers playing guitar strings, cracked notes, and a stark, upfront presence not found in previous Sigur Rós recordings, moving away from reverb-soaked guitar sounds towards something altogether more affecting. The record also contains some of the most joyous music the band has ever recorded.
Pradžia man ne itin kažkaip patiko. Daryti gerą muziką iš imperfectionų…. Nelabai kažkaip tikėjau, jog galėtų gautis kažkas šustro jiems. Na bet sakinukas apie "the most joyous music" mane suintrigavo. Nors tiesa, iškart pagalvojau, ar tik nebus Takk2, su krūva 4 min kūrinukų (į kuriuos niekaip neįsipaišo Sigur Ros'ai, šiaip).
Sigur Rosai padavė mums pasiklausyt patį pirmąjį albumo kūrinį Gobbledigook. Reik manyt, kad šičia siautėja Rosų "imperfection of live takes, cracked notes". Na paklausiau jį. Nah, man tai ne sigurrosiška. Pagalvojau, kad jei ir likusi albumo dalis tokia yra, tai nekas nekas.
Po kiek laiko leido visą albumą klausyt. Pagarba jiems už tai! Jau seniai galvojau, kad muzikantai neturi laikyt savo muzikos kaip užslėpto lobio ir žmonės turėtų galėti pirkti jų kūrybą prieš tai susipažinę su albumu. Nes nu ar ne idiotiška? Mp3 parsisiuntimui - NE, 30s iškarpos - sux (ką iš tokios trukmės gali suprast?), muzikos parduotuvėj klausant įrašą - irgi ne viską gali perklausyt ir tai laiko reikalaujantis dalykas.
Na tai klausom antrą kūrinį Inní mér syngur vitleysingur.
Glosoli tipo serijos kūrinys. Na toks… gaivalingesnis ir pramuštgalviškesnis Glosoli. Liuks kūrinukas. Nors įtariu, kad turėtų gan greit atsibost :) Bet dviračiu važiuojant turėtų visad gerai sueiti :)
Trečiasis kūrinys - Góðan daginn. Kažkokios nuomonės apie jį neturiu dar. Matyt, reikia atitinkamos nuotaikos jam. Šiltas, nuostalgiškas kūrinukas. Gal net popsovokai saldus.
Na bet šį kūrinį galima užskaityti kaip Sigur Rosų skambesio paletės papildymą, klausant jo neįšoka koks kitas kūrinys ir nekartoja "va, mane MANE pergrojo!" (na, nebent Agaetis Byrjun).
4. Við spilum endalaust.
Eina į porą su antruoju šio albumo kūriniu bei apskritai į Glosoli seriją. Žinoma, kaip ir antrasis, šitas irgi yra gerokai energingesnis, optimistiškesnis, giedresnis už patį Glosoli.
Bet visgi, kas čia per 3:33 min trukmė Sigur'ams?
Tik įsivažiuoji klausyt jį ir psio, baigėsi mat. Žodžiu, toks trumpas energingas šokas (sigurrosiškai, aišku). Jokiu būdu nenoriu pasakyt, kad tai prastas kūrinys man. Atvirkščiai, šis yra vienas iš keturių klausomiausių šiame albume (kol kas).
5. Festival,
Pirmas paprastesnis kūrinio pavadinimas ple, jau galvojau, kad tik numeriais visus kūrinius teatsiminsiu.
Pats kūrinys, sakyčiau, labai labai sigurrosiškas. Tiek pirma kūrinio dalis (panašu į visą {} albumą), tiek antra. Galvoju dabar, ar kartais šito kūrinio jie negroja jau senokai savo koncertuose (na pora tris metus atgal?). Turiu omeny tą momentą, kai projektoriais rodo baltas varnas, nutupiančias ant elektros kabelio.
Anyway, ne nuotaikoj esu šito klausyt. Vis atrodo, kad per daug pertemptas kūrinys. Bet vėlgi, tas pats buvo ir su {}, kurio ilgai ilgai neklausiau, bet kažkada ėmė ir suėjo visas.
6. Suð í eyrum.
Fainas tų pianino ir būgno partijų ėjimas kartu, tarsi kažkoks konkuravimas tarp jų yra. Puikus kūrinys, nors ir jo mažiau kažkaip klausau.
7. Ára bátur.
Albumo superstaras. Tikrai, vienas iš geriausių jų kūrinių. Kūrinys iškart švelniai įtraukia ir ilgai ilgai nepaleidžia.
Na taip, jis savo konstrukcija labai panašus į Viorar Vel Til Loftarasa, bet skambesys ir emocijos tikrai kitos.
Kažkaip klausant šį kūrinį vis įsivaizduoju apie vidutinio amžiaus vyrą, kuris porai minučių atitrūksta nuo visų rūpesčių ir, prisimindamas vaikystę, įsivaizduoja save kaip piratą.
8. Illgresi.
Man asmeniškai šis kūrinys paskęsta tarp Ara batur ir Fljótavík (kito pagal eilę kūrinio). Tiesiog sigurrosiškas akustiškas kūrinys, kurio pakomentuot dar nelabai galiu ir teatlieka man albumo fillerio vaidmenį.
9. Fljótavík.
Dar vienas maniškis šio albumo superstaras.
Tik jis per trumpas blyn!!!
Agaetis Byrjune ir {}'e tokių bajerių nebuvo, o nuo Takk vis pasikartoja mintys, jog šis ar anas kūrinys per trumpas… Belieka save nuteikinėti, kad jie nebandė dirbtinai pertempti kūrinį, taip jį sugadindami.
Et, bet tik spėji į šį kūrinį įkristi, ir jis pasibaigia. Shit. Bet tai vienintelis jo minusas.
Šiaip dieviškas kūrinukas (bet tik kūrinukas, o ne kūrinys).
10. Straumnes.
Pala, kaip jų įprastas "Intro" kūrinys tapo dešimtu numeriu? Dvi minutės. Nieko ir neprikomentuosi. Tipiškas jų intro tipo kūrinys.
11. All Alright.
Kol kas nieko negaliu pasakyti. Na toks lopšiniškas kūrinys :)
<to be continued>